Profesinis veiklinimas teisėjo kėdėje
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos 3D klasės mokinė Viltė Kaušylaitė dalijasi mintimis pro profesinio veiklinimo
Atsidūrus 11-tokės suole, dažnai susimąstau, ką veiksiu po 12 klasių ir ko sieksiu. Dažnai savo ateities planus perplanuoju ir perstyguoju, bet jau kurį laiką galvoju apie teisės studijas. Nors prieš šį pasirinkimą bent keliolika kartų pakeičiau norimų studijų kryptis, būtent apie teisę pradėjau svarstyti, pastūmėta artimųjų: tuomet vienas iš šeimos narių kalbėjo apie patirtį su teisininkais bei kaip svarbu įvairiose situacijose turėti ar pasisamdyti žmogų, kuris suprastų teisinę kalbą ir galėtų patarti. Iš pradžių ieškojau aukštųjų mokyklų ir domėjausi studijų programomis, o vėliau, tik gavusi galimybę pabendrauti su teisės profesijos atstovais, užduodavau klausimus.
Tą darau ir dabar, o gegužės 9 dieną turėjau galimybę pabendrauti su Utenos apylinkės teismo teisėju Raimundu Rakausku. Man padėjo gimnazijos karjeros specialistė Ingrida Šinkūnienė bei Utenos regioninio karjeros centro veiklinimo koordinatorė Sniežana Vaitasienė. Bendraujant gavau itin išsamius bei nuoširdžius atsakymus į pateiktus klausimus apie teisininko profesiją. Sužinojau, kokia kasdienybė lydi dirbant teisinėje srityje bei kokį kelią reikia įveikti norint pasiekti teisėjo kėdę. Taip pat turėjau galimybę stebėti teismo posėdį. Tai buvo mano pirmas kartas dalyvaujant teisme bei stebint visą jo procesą. Po posėdžio dar pasikalbėjome, aptarėme, kas vyksta po posėdžių ir koks darbas laukia teisėjo. Iš Utenos teismo rūmų išėjau itin laiminga, nes įsitikinau, jog ši sritis mane tikrai domina ir sudalyvavusi šešėliavimo veikloje – laiko neiššvaisčiau. Supratau, kiek darbo reikia įdėti, kad pasiektum tai, ką užsibrėžei, o labiausiai įstrigo teisėjo Raimundo žodžiai: „Svarbu būti ne geru specialistu, o geru žmogumi.“ To visiems ir linkiu!
